PLAZK

Nauja prekė

AR ŽINAI, KAD? Žurnalas

3,49 €

+ -

Žurnalo AR ŽINAI, KAD? naujausias numeris

82 psl. įdomios, intriguojančios gausiai iliustruotos informacijos apie mokslą, technologijas, istorija, gamtą ir visatą.

Savybės

Formatas popierinis žurnalas su spalvotomis iliustracijomis
Naujas numeris kas antrą mėnesį

Aprašymas

Įvadas "Klimato pabėgėliai" Ar žinai, kad? žurnalo 25 numeriui:

Jei vandens lygis toliau kils taip sparčiai, jau netrukus 220 milijonų žmonių turės palikti namus ir tapti klimato pabėgėliais. Žinoma, naujus ir jaukius namus galime susikurti daugelyje vietų, tačiau tokia priverstinė migracija gali sukelti daug iššūkių. Galbūt todėl vis daugiau garsių pasaulio mokslininkų žvalgosi į vandenynų platybes, kur galėtų apsigyventi naujakuriai. Vieni siūlo statyti milžiniškus kruizinius laivus, kiti – pilti dirbtines salas, kurios būtų apsaugotos nuo potvynių ir cunamių, treti – sukurti lanksčias struktūras, prie kurių galėtų prisišvartuoti atskiri miestai-laivai. Įdomu, kaip toks naujas gyvenimo būdas pakeistų pačią visuomenę? Juk kiekvienas miestas-laivas galėtų rinktis, kur, pagal kokias taisykles ir kokioje bendruomenėje gyventi. Jei tvarka nepatiktų, visada galima balsuoti kojomis (šiuo atveju irklais) ir plaukti kitur...

Žvalgomės ir į Marsą. Astronautai Žemėje aktyviai ruošiami misijoms į Raudonąją planetą. Nors kelionė iki šios planetos tikrai nebūtų lengva, tačiau naujausi moksliniai atradimai nuteikia optimistiškai. Kad ir kur būtų naujieji žmonių namai, vargu, ar jie atstos senuosius. Taip, galbūt technologiniai pasiekimai ir išradimai padarys buitį paprastesnę, išmoksime išteklius paskirstyti vienodžiau, tačiau nostalgija seniesiems namams tikrai išliks. Galbūt, turėdami daugiau žinių ir patirties, išmoksime tarsi migruojantys paukščiai į senuosius namus sugrįžti kažkuriam laiko tarpui? Gabūt jau būdami toli išmoksime „sutaisyti“ savo planetą? O gal tereiks gebėti „sutaisyti“ save?

Net ir nesižvalgant labai toli, šiandien Žemėje mokslininkams iššūkių ir mįslių tikrai netrūksta. Kaip iš tikro veikia placebas? Ar savitaiga gali padėti išgyti sergant itin sunkiomis ligomis? Ar pavojų mums gali kelti sumanūs ir atkaklūs parazitai? Kodėl taip ilgai kuriami vaistai? Apie visa tai skaitykite šiame žurnalo numeryje.

Ar žinai, kad? žurnalo vyr. redaktorius Tautvydas Lukaševičius

Įvadas "Ateities maistas #ŽALIA #EKOLOGIJA #TVARU" Ar žinai, kad? žurnalo 24 numeriui:

Jau visai netrukus (visatos masteliais po akimirkos) pasaulyje gyvens 10 mlrd. žmonių. Šiandien daug kalbama apie energijos išteklius, papildomus alternatyvius kuro šaltinius, vandens gėlinimo galimybes ir unikalius maisto papildus, pavyzdžiui, vabzdžius. Šios diskusijos padeda mums tobulėti, naujos technologijos žemės ūkį ir kitas pramonės šakas daro našesnes, tačiau labai retai užsimenama apie patį vartojimo mažinimą. Nesunku prisiminti tą kartą, kai persivalgėme, tą kartą, kai į šiukšlių konteinerį išmetėme tik kartą ar du dėvėtus drabužius. Įdomu tai, kad nors ir suprantame, jog galime išsiversti su mažiau, vis tiek norime daugiau... Tai greičiausiai sukelia malonumą, o galbūt tiesiog pranašumo prieš kitus jausmas laimi šioje nelygioje kovoje. Galbūt žmonių ir žmonijos noras pakelti daugiau, nei gali panešti, sužinoti daugiau, nei gali suvokti, ir yra progreso perpetuum mobile?
Kaip ten bebūtų, tarp populiariausių raktažodžių niekada nebuvo ir greičiausiai nebus #mažiaugeriau ar #vartokmažiau, nes tai tarsi žingsnis atgal į praeitį. Juk jei mūsų technologinė pažanga leidžia išmaitinti daugiau burnų, kam valgyti mažiau?
Visada mokame išspręsti pačių sukurtą problemą, tačiau koks pasaulis būtų, jei tų problemų tiesiog nekurtume?
Šiame žurnalo numeryje apžvelgsime ateities ūkininkavimo tendencijas, skatinsime į populiarius terminus #ekologija, #tvaru ir #darniplėtra pažiūrėti kritiškai, iš mokslo perspektyvos. Būtent kritiškas, objektyvia informacija paremtas požiūris neleidžia susiformuoti mitams, kurie audrina mūsų vaizduotę, o jiems sugriauti reikia dešimtmečių ar net šimtmečių. Pristatysime tokių mitų poveiko smegenims tyrimus, supažindisime su unikaliais vabzdžiais pagardintais patiekalais, kuriais pasaulyje mėgaujasi beveik 2 milijardai žmonių. Besidomintys istorija sužinos, kiek moterų šiuo metu Venecijoje
„vairuoja“ gondolas, kokio dydžio seife saugomos viso pasaulio sėklos, ką reiškia itin originalūs angliškų aludžių pavadinimai.
Tikiuosi, kad mūsų surinkti faktai ir įdomybės bus puikiu ir nuolatos atsinaujinančiu energijos šaltiniu, #atsakomybė, #pozityvumas, #vidinėharmonija pamažu pakeis senąsias klišes, o tikėjimas mitais bus smagia pramoga, bet ne pikta kova už savo tiesą.

Įvadas "Naujieji išradėjai - mūsų kūriniai" Ar žinai, kad? žurnalo 23 numeriui:

Juokaujama, kad reikšmingiausi žmonių išradimai (automobiliai, lėktuvai, kompiuteriai) byloja ne apie mūsų intelektinį gabumą, tačiau tingumą. Taip, daugybė išradimų palengvina mūsų kasdienybę, padeda sutaupyti laiko, galiausiai mes tiesiog jaučiame malonumą mėgaudamiesi kitų kūriniais. Nenuostabu, kad šiuo metu perspektyviausi technologiniai startuoliai daugiausia dėmesio skiria informacijai ir duomenims. Didieji duomenys, kompiuterinis verslo intelektas, metapaieškos, mašinų mokymasis - šie terminai tampa aktualūs vis didesnei žmonių grupei, nes tolimesnis inovacijų proveržis iš esmės įmanomas tik po detalios surinktų duomenų ir informacijos analizės. Įžvalgos ir idėjos, kurios vėliau išradimų ir inovacijų pavidalu keičia mus supantį pasaulį, šiandien slepiasi po egzabaitais. Skaičiuojama, kad vien GOOGLE disponuoja 15 egzabaitų duomenų. Vienas egzabaitas prilygsta milijonui terabaitų arba dviems milijonams įprastų kompiuterių.

Dar daugiau, atėjo laikas, kai išradėjais ir kūrėjais tampa žmogaus sukurtas dirbtinis intelektas. Jo išradimai iškelia daugybę teisinių ir etinių klausimų, kurios artimiausiu metu teks išspręsti žmonėms. Kam priklausys naujasis išradimas, kas atsakys už dirbtinio intelekto klaidas?

Galima teigti, kad seniau viskas buvo paprasčiau - mėlyno kraujo monarchai priimdavo sprendimus tiesiog pagal tos dienos nuotaiką, o savo įtaką plėsdavo tiek sumania diplomatija, tiek jėga. Šiame numeryje taip pat sužinosite, kaip išpopuliarėjo džinsai ir kuo prie jų populiarumo prisidėjo "braliukas" latvis.

Tikimės, kad keliaudami po technologinių, mokslinių ir istorinių žinių pasaulį neprarasite geros nuotaikos, o informatyvios ilustracijos padės galingiausiam visatos kompiuteriui (smegenims) įsiminti kuo daugiau baitų. O jei kažką pamiršite, išlikite pozityvūs - juk vienos televizijos reklaminėje užsklandoje įtaigiai kartojama: "Net jei neturi su kuo miegoti, visada gali miegoti su atidarytu langu".

Įvadas "Atsakymų paieškos" Ar žinai, kad? žurnalo 21 numeriui:

Sakoma, kad tik pakėlęs į viršų galvą žmogus supranta, koks gražus pasaulis jį supa. Ne dėt to, kad iš aukščiau jis matys daugiau, ne dėl to, kad jis regės toliau nei kiti, o todėl, jog jis tai darys sustojęs, kai niekur neskubės. Greičiausiai ta pakeltos galvos akimirka simbolizuoja laisvę, kai galime džiaugtis mūsų planeta.

Be abejonės, ja džiaugtis padės skraidantys automobiliai ar „Hyperloop“ sistema. Naujos technologijos leis daugiau laiko skirti artimiesiems ir bičiuliams, betoninėse miestų džiunglėse atsiras daugiau vietos rekreacinėms erdvėms. Visgi nepamirškime, kiek daug naudingų pažinčių užmezgame keliaudami lėtai riedančiu traukiniu ar laukdami atidėto skrydžio, nepamirškime ir tų ilgų kelionės aimirkų, kurios galutinį tikslą daro vis brangesnį ir svarbesnį mums...

Koks galutinis žmonijos tikslas technologijų ir pasiekimų varžybose? Už ką bus įteikta laimėtojo taurė? Atspėti labai sunku, bet tikėtina, kad šio prizo labiausiai nusipelnys medicinos darbuotojai, metantys iššūkį vėžiui ir kitoms sunkioms ligoms. Sergančių žmonių išgyvenamumo rodikliai gerėja kartais, o tai reiškia, kad mes, jų artimieji, medikams turime padėkoti dar nuoširdžiau. Už kiekvieną papildomą akimirką, kurią jie mums padovanoja. Už kiekvieną akimirką, kai galime pakelti galvą į viršų, net jei prieš tai ją buvome žemai nuleidę...

O pakėlę galvas visi galėsime mėgautis pasaulio stebuklais – pamaivomis kolibrias, sveikatą gerinančiomis spanguolėmis, mūsų gyvybes gelbėjančiais šunimis. Dar daugiau, atsivertę žurnalą, galėsite pamatyti, kaip atrodo gažiausios ir paslaptingiauios visatos žvaigždės. Ir tam jums net neprireiks pakelti galvos...

Įvadas "Ar dažnai pakeliame galvą?" Ar žinai, kad? žurnalo 21 numeriui:

„Aš tikiu viskuo, kol neįrodyta kitaip. Aš tikiu fėjomis, elfais, gnomais, mitais ir drakonais. Visi jie tikri ir egzistuoja. Bent jau mūsų galvose... Kas gali abejoti sapnų, svajonių ir košmarų tikroviškumu?“ – teigė Džonas Lenonas. Noras ir privilegija abejoti, paneigti ir ieškoti atsakymų žmoniją į priekį veda tūkstančius metų. Paneigti faktai greitai pamirštami, o naujos tiesos užkariauja eterį. Visgi kad teiginys virstų tiesa, reikia laiko. Šiandien astronomai su šypsena prisimena pranešimus apie gyvybę Mėnulyje ir „sugautas“ neatpažįstamo šaltinio radijo bangas, bylojančias apie protaujančią gyvybės formą už tūkstančių šviesmečių. Dar daugiau, atsisukame į save ir atsakymų ieškome mūsų pasaulyje, mintyse, idėjose, mus supančiuose žmonėse ir santykiuose su jais. Tik žinodami Žemės gyvybės istoriją, geriau suvoksime, ko ieškoti tolimuose pasauliuose. Tik išanalizavę savo elgesį ir supratę klaidas, galėsime jų nekartoti.

Faktai, informacija ir tiesos (jas visi suvokiame unikaliai) padeda mums kurti ateitį. Medikai ne tik su ligomis kovos pasinaudodami naujausiomis technologijomis ir išradimais, tačiau bandys įvykiams užbėgti už akių. Ar įsivaizduojate pasaulį, kur vėžio diagnozė sužinoma dar prieš susiformuojant augliui? Informacija apie gresiantį insultą ar infarktą žmogų pasiekia SMS žinute keleri metai iki ligos? Įsivaizduokime ir tikėkime viskuo, kol neįrodyta kitaip. Ateities pasaulyje bus daug naujų tiesų, kurios šiandien mums atrodo kliedesiais. O įdomiausia tai, kad tas naujas tiesas sukurs patys žmonės, vertinantys, kas tikra, o kas ne, ir nuolatos ieškantys atsakymų, nors galbūt kartais ir nežinantys, ar nori juos rasti...